Šventės iniciatorė – Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Želsvos skyriaus bibliotekininkė ir Savivaldybės tarybos narė Irena Lunskienė, subūrė bendruomenę į ypatingą susitikimą. Jos rūpesčiu ir entuziazmu šis vakaras tapo kupinas istorijų, emocijų ir šviesos.
Apie pirmuosius šaltinius, kuriuose minima Želsva, pasakojo istorikas Rimvydas Urbonavičius – jo pasakojimas priminė, kaip seniai žmonės kūrė ir puoselėjo šią vietą. O prisiminimų ir šypsenų kupina buvo fotografijų paroda „Laiko veidai“, kurioje eksponuota net 18 garbaus amžiaus želsviečių portretų. Irena Lunskienė kartu su fotografu Laimiu Urbonu vasarą aplankė kiekvieną iš jų, o vėliau portretus padovanojo patiems senoliams – kaip nuoširdų dėkingumo ir pagarbos ženklą.
Šventėje netrūko ir šiuolaikiškų akcentų – buvo pristatyta „Svajonių Želsvos“ vizija, kurioje namai spindi naujumu, žydi sodai, o ant stogų žėri baseinai. Ir nors tai – kūrybinė vizija, ne viena idėja visai reali, nes Želsva jau dabar – graži, tvarkinga ir gyva vietovė.
Visai neseniai čia sutvarkytame skverelyje atsirado apšviesti stendai, skirti lauko parodoms. Juose šiuo metu eksponuojama paroda „Žvilgsnis į Želsvos istoriją“, o artėjant Kalėdoms planuojama, kad šie stendai pavirs į šventinių sveikinimų ir linkėjimų galeriją – šiltą, jaukią, traukiančią sustoti ir pasidžiaugti.
Šventės svečiai – Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir LR Seimo narys Karolis Podolskis – nuoširdžiai sveikino želsviečius, linkėdami, kad bendruomenės dvasia, tarpusavio šiluma ir veiklumas niekada neišblėstų.
Šventinį vakarą užbaigė melodingos Gretos Sabašinskienės dainos ir puikią nuotaiką sukūrusi Jungėnų kaimo kapela „Gegužio žiedai“. Skambėjo muzika, juokas, dalintasi prisiminimais – taip, kaip dera tikriems bendruomenės žmonėms, kuriuos sieja meilė savo kraštui.
Želsva – vieta, kur istorija susitinka su šiandiena, kur žmonės moka švęsti gyvenimą ir saugoti savo šaknis.
