„Šis kelias – tai mūsų vartai į Europą, arterija, gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek šalies saugumui. Dabar jis tampa modernesnis ir, svarbiausia, saugesnis. Kiekvienas naujas kilometro ženklas čia reiškia ne tik patogesnę kelionę vairuotojams, bet ir stipresnį mūsų ryšį su kaimynais bei žemynine Europa“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Nuo trečiadienio, rugpjūčio 13 d., eismas 12,4 km ilgio atkarpoje bus nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Nuo 85 iki 91 km transporto priemonės važiuos kairiąja kelio puse, o nuo 91 iki 97,4 km – dešiniąja. Taigi visas kelio ruožas nuo Marijampolės iki valstybės sienos su Lenkija taps visiškai pravažiuojamas nauja trasa.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau šią savaitę vairuotojai galės išbandyti naująjį „Via Baltica“ ruožą. Ši keturių eismo juostų automagistralė užtikrins ne tik patogesnį ir greitesnį, bet ir žymiai saugesnį susisiekimą tiek mūsų šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Tai vienas moderniausių ir svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje bei ilgalaikė investicija į darnią ir saugią transporto sistemą“, – akcentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Nuo 2024 m. pradžios jau nutiesta apie 90 proc. pagrindinio keturių eismo juostų kelio, įrengta 70 proc. jungiamųjų kelių ir tiek pat žiedinių sankryžų. Taip pat atlikta daugiau nei du trečdaliai kitų infrastruktūros sprendinių – nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų.
Gerokai pasistūmėjo ir inžinerinių statinių – viadukų bei gyvūnų praėjimų – statybos darbai. Šių objektų įgyvendinimas pasiekė apie 85 proc.
Šiuo metu vyksta aktyvūs asfalto dangos klojimo darbai, montuojami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros, atliekamas kelio dangos ženklinimas ir statomi kelio ženklai. Apjungiamuosiuose keliuose ir žiedinėse sankryžose dengiami šlaitai, sėjama žolė, klojamos trinkelės, montuojami kelio bortai.
Netoli Lenkijos sienos intensyviai įrengiamos naujos sustojimo ir poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra: montuojami sanitariniai mazgai, dušai, tualetai, stoginės vairuotojų poilsiui ir elektromobilių įkrovimo stotelės.
Įgyvendinus projektą, šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (viena moderniausių Lietuvoje) bei 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.
Be logistikos sektoriaus, „Via Baltica“ plėtra itin svarbi ir kariniam mobilumui. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse. Projektas įgyvendinamas pagal „dvejopo naudojimo“ principą ir atitinka CEF reglamentus (2021/1153 ir 2021/1328).
Ši „Via Baltica“ dalis yra strategiškai svarbi visam Baltijos regionui – tai reikšminga Šiaurės ir Pietų Europos jungtis, kuri pagerins susisiekimą, sumažins kelionių trukmę ir padidins eismo saugumą. Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų su PVM.
Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Darbai vykdomi keturiais etapais (I, II, III ir IV ruožai).
Primename, kad „Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Jo bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą. Visa Lietuvos teritorijoje esanti kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano rengimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras likusiai „Via Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.
Komentuoti