Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apygardos teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi tik tam tikra jų dalimi, negretino jų tarpusavyje, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinime nurodytas V. Pituškienės įsigytas nešiojamasis kompiuteris ir modemas buvo naudojami vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą, o šių įrenginių įsigijimo išlaidos buvo laikomos kompensuotinomis išlaidomis. Tinkamomis išlaidomis Apeliacinis teismas pripažino ir kaltinime nurodytas 60 Eur išlaidas degalams, apmokėtas V. Pituškienės dukters ir žento banko kortelėmis, bei grynaisiais pinigais apmokėtas 10 Eur išlaidas, nes nebuvo paneigta, kad šios išlaidos yra susijusios su savivaldybės tarybos nario veikla.
Šioje byloje V. Pituškienei kaltinimai buvo pareikšti iš viso dėl 44 kasos kvitų už išlaidas degalams, tačiau apygardos teismui iš kaltinimo pašalinus 23 kasos kvitus kaip susijusius su savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidomis, o apeliacinės instancijos teismui pašalinus dar 3 kasos kvitus, liko klausimas dėl 18 kasos kvitų (iš viso už 666 Eur), apmokėtų svetimomis banko kortelėmis, vertinimo.
Teisėjų kolegija sutiko, kad pasitvirtino faktas, jog keliolika atvejų savivaldybei buvo pateikti ne V. Pituškienės ar jos vyro apmokėti kasos kvitai, bet iš tos pačios degalinės panašiu laiku gauti kitų asmenų banko kortelėmis apmokėti kasos kvitai, tačiau tai nepatvirtina V. Pituškienės veiksmuose buvus sukčiavimo požymių. Nenustatyta, kad V. Pituškienė sąmoningai rinko svetimus kasos kvitus už degalus ir juos pateikė prie savivaldybės tarybos nario išlaidų suvestinių, siekdama apgaule iš savivaldybės administracijos gauti pinigines išmokas.
Priešingai, byloje nustatyta, kad V. Pituškienė neturėjo savanaudiškų tikslų (apgaulės būdu) pasipelnyti. Pradėjusi eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, ji atsisakė priklausiusio beveik 1,6 tūkst. Eur atlyginimo, neprašė iš karto padengti išlaidų antram kompiuteriui įsigyti (tai padarė tik po kelių mėnesių, kai sugedo pirmasis kompiuteris), neprašė atlyginti kompensuotinų išlaidų už įsigytą telefono ryšio įrangą ir telefono ryšio paslaugas. Be to, V. Pituškienė, gavusi atsakymą iš Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, tą pačią dieną grąžino savivaldybės administracijai 1 116,68 Eur, t. y. beveik dvigubai didesnę sumą, nei ji buvo kaltinama pasisavinusi už svetimomis banko kortelėmis apmokėtus degalus.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-870/2025 įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Komentuoti