Šis darbas gimė iš paprasto pastebėjimo – menininkas išvydo, kaip medžio šešėlis krenta ant sienos, ir nusprendė jame įžvelgti paties miesto prisiminimus. Pasak autoriaus, norėjosi atgaivinti praeities Marijampolės šešėlius ir sukurti istorinio miesto gatvės sceną. Tai, jo manymu, idealiai dera prie šio pastato, menančio daugybę laikmečių, ir restobaro, kuris saugo bei puoselėja Marijampolės kulinarines tradicijas.
Ant sienos išryškėję siluetai – miestiečiai, raiteliai, karietos, praeiviai – tarytum išnyra iš praeities, primindami, jog Marijampolė visada buvo judri, gyva, kupina istorijų. Tai ne tik piešinys, bet ir kvietimas stabtelėti, įsižiūrėti bei pajusti, kaip šio miesto gatvėse alsuoja šimtmečių dvasia.
Kūrinys įsilieja ir į kulinarinį pasakojimą – restobaras „Kampas“ rengs degustacijas, kuriose, ragaujant tradicinę sūduvietišką sriubą, silkę su sėmenų aliejumi ar skilandinę dešrą, bus galima patirti istoriją ne tik akimis, bet ir skoniu.
Šio meninio akcento svarbą miesto veidui pabrėžė ir Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Jo teigimu, tokie darbai ne tik papuošia miesto erdves, bet ir skatina branginti paveldą, stabtelėti akimirkoje bei pažvelgti į miestą jautresniu žvilgsniu.
Namas, stovintis sankryžoje, jau daugybę metų tyliai stebi praeinančius marijampoliečius. Jo sienos mena mūsų prosenelių svajones, mūsų tėvų lūkesčius ir mūsų pačių patirtis. Dailininko ir jo komandos dėka šie šešėliai atgimė – kad mūsų miestas dar kartą prisimintų savo praeitį ir sujungtų ją su dabartimi.
Komentuoti